Upanišados

Upanišados – tai paskutiniosios Vedų dalys, kertinis Vedantos filosofijos akmuo. Sakoma, kad jose atsispindi mistinės didžiųjų išminčių patirtys. Termnas „upanishad“ reiškia sėdėti greta, tai yra, greta mokytojo ar guru, žodžiu perduodančio dvasines žinias. Yra žinomos 108 klasikinės upanišados.

Šankaračharja (Sankaracharya) gyveno 8-e amžiuje. Jis laikomas vienu didžiausių Indijos filosofų ir svarbausiu nedualizmo, arba Advaita Vedantos, filosofijos šalininku.

„Išminties brangakmenis“

Viveka Chudamani (išvertus pažodžiui: „išminties brangakmenis“) – tai 580 posmelių šedevras, parašytas dialogo tarp mokytojo ir jo mokinio forma. Jame atskleidžiamos šios svarbiausios temos: meditavimo metodai, guru ypatybės ir Savasties pažinimo būsena. Po truputį mokiniui atveriamos žinios apie tai, kaip pasiekti Brahmaną, arba Aukščiausios Sąmonės būseną.

Tattva Bodha – „Tiesos pažinimas“

Kas aš esu? Kame glūdi gyvenimo prasmė? Tattva Bodha („Tiesos pažinimas“) atsako į šiuos ir panašius klausimus. Tattva Bodha yra parašyta dialogo tarp mokinio ir jo mokytojo forma. Čia atskleidžiamos trijų kūnų, trijų gunų (gamtos savybių), trijų proto būsenų, atskyrimo tikro nuo netikro koncepcijos ir kitos artimos temos. Intensyviai ieškodamas, mokinys galiausiai pasiekia Savasties pažinimo, arba Savasties ir Absoliuto, kitaip Dievo, vienovės būseną.

Atma Bodha – „Savasties pažinimas“

Atma Bodha, arba „Savasties pažinimas“, yra neilgas traktatas, kuriame nagrinėjama Advaitos Vedantos, arba nedualistinė filosofija. Traktatas sudarytas iš 68 posmelių sanskrito kalba. Nedualistinė filosofija teigia, kad individuali sela (Atmanas) ir universali, visuotinė siela (Brahmanas), yra viena. Pagal Atma Bodhą, neteisingą tapatinimąsi su kintančiais materialaus pasaulio objektais galima įveikti tik pažinus Savastį, arba Viešpatį.

<- Atgal į: Šaltiniai