„Bhagavadgyta“

„Bhagavadgytą“ sudaro 700 posmelių, parašytų sanskrito kalba. Jos autorystė priskiriama išminčiui ir šventajam Vyasai. Joje atsispindi filosofinė didžiojo indų epo Mahabharata esmė. Amžių nepaveikiamu dialogu tarp mokytojo, arba guru, (Krishnos) ir mokinio (Arjunos) Bhagavadgyta moko žmogų teisingo gyvenimo ir teisingo veikimo meno.
Šiame dialoge nagrinėjami klausimai, susijęs su tikrąją žmogaus prigimtimi ir jo sąryšiu su Dievu. Veiksmas vyksta mūšio lauke, simbolizuojančiame nepaliaujamą kovą tarp žmogaus žemesniosios ir aukštesniosios (tikrosios) prigimties. Pagal Bhagavadgytą, yra trys keliai, vedantys į Aukščiausiąją Tiesą: nesavanaudiškos tarnystės kelias (Karma joga), meilės ir atsidavimo Dieviškumui kelias (Bhakti joga) ir žinojimo kelias (Jnana joga). Pakilusi į didžiąsias filosofines aukštumas, Bhagavadgyta perteikia Vedų išminties esmę.

„Srimad Bhagavatam“

Šis šventraštis, kurio pagrindinė figūra – Viešpats Krishna, yra išsami Indijos etikos, filosofijos ir dvasingumo enciklopedija. „Srimad Bhagavatam“ yra reikšmingas tuo, jog moko Bhakti (atsidavimo) ir žinojimo (Jnana) dermės. Čia Bhakti ambrozija (nektaras) ir Jnana eliksyras yra sulieti į viena. Šventraštis unikalus savo grožiu, kerinčiu žavesiu, kalba ir filosofija.

<- Atgal į: Šaltiniai