„Matyk gyvenimą kaip visumą. Visas gyvenimas yra viena... Šis pasaulis yra vieni namai. Visi esame vienos žmonių šeimos nariai. Nėra žmogaus, nepriklausomo nuo tos visumos. Atsiskirdamas nuo visumos žmogus pasmerkia save kentėti... Vienovė yra amžinas gyvenimas... Apimk visus. Apglėbk visus... Sunaikink visas kliūtis, skiriančias žmogų nuo žmogaus... Te visas gyvenimas būna šventas... Šypsokis kartu su gėlėmis ir žaliais žolynais. Žaisk su plaštakėmis, paukščiais ir elniais. Kalbėkis su vaivorykšte, vėju, žvaigždėmis ir saule. Draugauk su savo kaimynais... Tuomet tavo gyvenimas bus platus, tobulas, turtingas ir kupinas. Tu patirsi gyvenimo vienovę.“ Swamis Sivananda.

Savastis (Patybė)

Savastis, arba Aukščiausia Siela yra žmogaus prigimties esmė – bendra visų būtybių sąmonė. Vagis, karalius, šventasis, šuo, katė ar žiurkė – visi jie iš esmės yra ta pati bendra Savastis. Visiškas Savasties įsisąmoninimas, kurį galima pasiekti per jogą, ir yra pati palaima.

Neišmanymas

Būtent dėl neišmanymo mes greičiau pamatome skirtybes, o ne vienovę. Matomi skirtumai tarp individo, pasaulio ir Savasties yra tik iliuzija. Per proto svyravimus ir vaizduotę ši iliuzija veikia labai dideliu greičiu. Kad ir kokie realūs mums atrodo erdvė ir laikas, jie yra tik mūsų proto kūriniai, tokie pat nerealūs, kaip sapnai. Belaikė ir beerdvė Savastis yra vienintelė tikrovė.

Išsilaisvinimas

Sugriovę sienas, kurios daro mūsų būtį atskira, mes galime patirti vienovę su savastimi. Tai nereiškia, kad mes iš esamos priklausomybės būsenos pasiekiame laisvę. Tai reiškia, kad suvokiame ir išgyvename tą laisvę, kuri jau yra. Tai laisvė nuo neteisingos minties apie priklausomybę.

Norai

Jau aptarto neišmanymo arba “menamos priklausomybės” priežastis yra norai. Norai sukuria mintis, kurios uždengia tikrąją sielos prigimtį, kuri yra palaima ir amžinumas. Kalbant praktiškai, nėra nieko blogo norėti ir siekti tuos norus patenkinti. Bėda yra ta, kad nepriklausomai nuo to, kiek norų bus patenkinta, visada atsiras nauji norai - todėl neišvengsime nusivylimo. Tačiau kuomet norų pavyksta sumažinti, o galų gale ir likusius peržengti savidisciplinos pagalba, žmoguje prabunda intuityvus žinojimas apie savastį.

Protas

Protas ir intelektas yra baigtiniai instrumentai, kurie gali daryti stebuklus baigtiniame dualistiniame pasaulyje, tačiau jie yra bejėgiai nedualistinėje begalybėje. Pavyzdžiui, mūsų protas arba logika pajėgi sukurti ir pastatyti kosminį laivą (dualumas), bet negali atsakyti į klausimą “Kas aš esu?” (ne dualumas). Savasties pažinimas yra nedualistinė, intuityvi patirtis, o dualistinis objektų pažinimas proto ir juslių pagalba yra tik išorės arba apraiškų pažinimas.

Intuicija

Intucija atsiranda kaip blyksnis. Ji neužauga po gabalėlį. Betarpiškas intuityvus žinojimas sujungia individo sielą su savastimi arba Aukščiausiaja siela. Intuityvus žinojimas yra nesugriaunamas tiesos žinojimas. Neugdydamas intuicijos intelektas lieka netobulas. Meditacija veda į intuiciją.

Materija ir dvasia

Fundamentali visų laikmečių klaida yra tikėjimas, kad dvasinis ir materialus pasauliai yra atskiri. Materija yra dvasia, matoma per mūsų jusles. Pasaulis yra savasties arba Absoliuto išraiška. Materija yra Aukščiausios sielos galia. Tai šviesa, kuri šviečia įvairiausiais pavidalais, tai vienas balsas, kuris kalba įvairiausiomis kalbomis, vienas gyvenimas, kuris virpa kiekviename visatos atome.

Gėris ir blogis

Visi gyvenimai yra panašūs. Taip, kaip vienas siūlas eina per kiekvieną gėlę vainike, taip viena savastis eina per kiekvieną gyvą būtybę. Pasaulis nėra nei geras, nei blogas. Geram žmogui pasaulis yra kupinas gėrio, bet blogam – jis pilnas blogio. Blogis ne pasaulyje, jis prote. Matydami visur savastį, galime visur matyti gėrį.

Būties vienovė

Yra tiktai viena rasė – žmonių rasė. Niekas nėra aukštesnis ar žemesnis, visi yra lygūs. Žmonių sukurti barjerai turi būti negailestingai sugriauti. Žmonija yra viena šeima.

Joga ir religija

Religija yra vidinio žmogaus Dvasios švytėjimo pasireiškimas. Pagrindinis religijos tikslas – atskleisti dieviškumą žmoguje. Religija yra tai, kas išgyvenama, o ne kalbama ar parodoma. Tikroji religija yra širdies religija.

<- Atgal į: Filosofija