Logo:Sivananda Yoga Europe

Jogos Mokytojai >>

Svamis Višnudevananda (1927 - 1993)

Ramybės kelrodis

1957 metų spalį indas Svamis Višnudevananda, mokėdamas vos keletą angliškų frazių, su dešimčia rupijų kišenėje ir didžia misija pasiekia Kalifornijos pakrantę: savo mokytojo Svamio Šivanandos (1887–1963) jis yra pasiųstas į Vakarus skleisti jogos, tampančios dvasiniu „kelrodžiu“ į vidinę ramybę. Šaltojo karo ir nežaboto kapitalizmo atmosferoje Svamis patyrė, koks iš tikrųjų reikalingas jo darbas. Jo tikslas buvo paskatinti holistinę taikos evoliuciją, tęsiant Gandžio ir Martino Liuterio Kingo tradiciją.

Joga pasklinda po visą pasaulį

Šiandien milijonai žmonių daro pratimus, kurių prieš penkiasdešimt metų Vakaruose pradėjo mokyti Svamis Višnudevananda. Gimnastikos klubuose, sporto ir sveikatingumo centruose vyksta jogos užsiėmimai, kasdien jogą atranda nauji žmonės. Apie milžinišką darbą, kurį nuveikė dinamiškas jogos meistras, akivaizdžiai byloja 70 Šivananda jogos centrų ir ašramų,  pasklidusių po visą pasaulį. Paminėsime kai kuriuos: Niujorke, Monrealyje, vadovybė Val Morine (Kvebeke), San Franciske, Los Andžele, Čikagoje, Nasau (Bahamuose), Londone, Paryžiuje, Berlyne, Miunchene, Vienoje, Raite prie Kicbiūhelio, Ženevoje, Madride, Tel Avive, Delyje, Čenajuje, Neijardame (Keraloje), Utarkašyje (Himalajuose), Buenos Airėse, Montevidėjuje.

„Kruopelė praktikos vertesnė už tonas teorijos“

Pagal Svamį Višnudevanandą, jogos praktiką remia penkios pagrindinės kolonos: asanos (fizinės pozos), kvėpavimo pratimai, gilus atsipalaidavimas, vegetarinė mityba ir pozityvus mąstymas. Visas jogos technikas vainikuoja meditacija, vienovės su Savastimi patyrimas. 1969 m. Svamis Višnudevananda pravedė pirmuosius Jogos mokytojų kursus (TTC) Vakaruose, padėdamas pagrindus sistemingam jogos skleidimui. Pradžioje tai buvo tik vizija, bet laikui bėgant ji davė pasauliui 33000 jogos mokytojų, kurių gretas kasmet papildo tūkstantis naujų. Šie mokytojai skleidžia klasikinės jogos mokymą sveikatingumo klubuose, mokyklose, gydyklose, universitetuose, ligoninėse ir kalėjimuose. 

Ne vien „Bitlams“ teko stovėti aukštyn kojomis

Kartą Svamis Višnudevananda Los Andželo oro uoste aiškino „Bitlams“ vieną jogos pozų – stovėseną ant galvos, ir Ringo Staras pašmaikštavo: „Aš net ant kojų nepastoviu, kaipgi man atsistoti ant galvos?“ Vis dėlto vėliau Svamis pastatė „Bitlus“ ant (gauruotų) galvų, ir jie suvokė daugeliui Svamio mokinių žinomą dalyką: tai, kas atrodė vien kaip fizinis pratimas, iš tikrųjų buvo perspektyvos pasikeitimas, tiek kūnui, tiek protui.

Laisvas kaip paukštis

Svamiui Višnudevanandai neegzistavo jokie barjerai – nei išoriniai, nei vidiniai. Jis manė, kad barjerai – tik mentaliniai dariniai, kuriuos reikia įveikti. Todėl ir leidosi į simbolinius skrydžius per valstybių sienas karščiausiuose pasaulio taškuose.

1971 m. drauge su aktoriumi Piteriu Selersu dviejų variklių lėktuvėliu Piper Apache, pavadintu „Taikos lėktuvu“, nuskrido į Šiaurės Airiją, į Belfastą; tai buvo pirmasis iš daugybės taikos skrydžių per neramiausias pasaulio vietas, kurių metu jis barstė gėles ir atsišaukimus už taiką. Po mėnesio jis skrido į Artimuosius Rytus. Skrendant per Sueco kanalą Sinajaus karo įkarštyje, Izraelio reaktyviniai lėktuvai bandė priversti Svamį Višnudevanandą nusileisti, tačiau jis nesvyruodamas tęsė savo misiją. Jis skleidė žinią: „Žmogus laisvas kaip paukštis, tad įveikime sienas gėlėmis ir meile, bet ne ginklais ir bombomis.“

1983 m. ultralengvu skraidymo aparatu, „apsiginklavęs“ dviem oranžinių gvazdikėlių puokštėmis, nusklendė ir per Berlyno sieną iš Vakarų į Rytus. Jis nutūpė Rytų Berlyno pusėje vieno Vaisenzė ūkio laukuose. Keturias valandas jį tardė Rytų Vokietijos valdžios pareigūnai, kol galiausiai, įdėję paviržio sūrio sumuštinį ir įsodinę į metro, išsiuntė atgal į Vakarų Berlyną.

Vėliau, 1984 metais, Svamis Višnudevananda tris mėnesius keliavo po Indiją dviaukščiu autobusu su šūkiu „Joga vardan taikos“. Jis siekė, kad ir jogos gimtinės žmonės susipažintų su šiuolaikiniu požiūriu į jogos praktikas ir filosofiją. Svamis Višnudevananda atsisveikino su šiuo pasauliu 1993 metais Mangalore, pietų Indijoje, per piligriminę kelionę už taiką pasaulyje ir savitarpio supratimą.

Dešimties rupijų energija

Svamis Višnudevananda sakydavo, kad dešimties rupijų energijos jam pakako atvykti į Vakarus, įsteigti Šivananda jogos Vedantos centrus ir ašramus ir parengti tūkstančius jogos mokytojų.

„Su tomis dešimt rupijų apkeliavau pasaulį daugybę kartų. Tik mano mokytojo, Svamio Šivanandos, energija ir palaiminimas leido man padaryti visa, ką esu padaręs. Viską aš padariau savo mokytojo vardu.“

<- Atgal į: Jogos Mokytojai

Svamis Višnudevananda
Svamis Višnudevananda
Svamis Višnudevananda
Svamis Višnudevananda
Svamis Višnudevananda
Svamis Višnudevananda
Svamis Višnudevananda
Svamis Šivananda, Svamis Višnudevananda
Press Ctrl-D to bookmark this page
facebook googleplus